pasėdėti

pasėdėti
pasėdė́ti intr. K; M, LL168 1. DŽ1 kiek sėdėti, pabūti sėdint: Anas pasė́džia, kol arklys pasilsia Ob. Ir pasė́di, ir pagieda kokią giesmelę [šienaudamas žmogus] Mrc. Prasidės ravėjimai, šienavimai – minutės pasėdė́t nebus kada Mžš. Pats išeina in sodelį, pasė́d, pats in susiedą nueina Eiš. Kap pasė́di, tai čia kojas lyg bado, lyg diegia Ktv. Pakeliui pasė́džiu Dbg. Pasė́dy, nekada ažeini GrvT91. Pasėdyte, kole eiste gultie Tvr. Pasėdė́k – a rugiai birna, pasėdė́k Krž. Užeidykit pirkion pasėdė́t LKT402-403(Šč). Aš labai prašau, ateikit, pasėdėsime KlbVI106(Mlk). Pasė́dit [i](pasėdėkite) truputį Lz. Sėsk, pasėdė́k, gal ne mielių atėjai?! Krs. O kur eiste, pasė́dyte! Pst. Kodėl gi nepasėdėti, turint kuo sėdėti? Vaižg. Kad žinočia, kad tiesa, stovėjus pastovėčia, sėdėjus pasėdėčia (d.) Mrj. Nor aš šokt nemokėsiu, kampe pasėdė́siu DrskD250. | refl. DŽ1: Eisim, jau pasisėdė́jom Srv. Ant kalno pasisėdė́jom Ėr. Šiaip taip pasisėdėdamas parsikebetuosiu namo Rd. Einam pasisėdė́damos, pasilsėdamos LKT111(Kltn). Tu pasisėdėk, o aš eisiu vietos paieškot LTR(Krtn). Paėsias, pasėdė́sias ir nueisias Krš. Pasisė́dim, ponios mergos, pasisė́dim JV532. Padėjęs krėslelį, pasisėdėsi NS26. | prk.: Pasisėdė́jo (pabuvo neužsėta) žemė, gal viskas geriau augs Krš. 2. DŽ galėti, įstengti sėdėti: Vos tik pradėjau vienas pats gilioje lovoje pasėdėti, jau visa aiškiai mačiau, kas aplink mane darosi Vaižg. Pusantrų metų ir vis dar nepasėdi, nekalba vaikas rš. Aš vos tik į vežimą (vežime) pasėdė́t galėjau Pgg. Nepasėdžiu ant žirgelio Ls. Ne, ne, nenešiu tavęs, muno nugara kieta, nepasėdė́si BM377(Plng). Nebegali niekaip pasėdė́t (ima miegas), tai išbėgi lauka Mšk. 3. LL268 ištverti sėdint: Nepasė́d, ale eina ir eina – kap vėjas Arm. Kurio čia branto siunti, a nepasė́di vieto[je]! Vvr. Jis eina ir eina – kai paštas, vietoj nepasė́di Ig. Nepasėdi, gal yla šikinėj? LTR(Vj). 4. [i]padirbėti sėdimą darbą: Pasė́di biskį, pasė́di, ale i užpelnai Jrb. Mokytojai vaiką nuvesk. Tegu pasėdi su knyga rankoj J.Balt. ^ Plonai verpsi – pasėdė́si, smulkiai malsi – pastovėsi LKT104(Pd). 5. pabūti netekėjusiai: Tai da pasėdė́si, kad neini už manę Dg. 6. pabūti kalėjime: Pasėdė̃s porą metų, tai žinos Švnč. 7. pasitenkinti kuo ribotu (ppr. apie maistą): Be karvės – paskutinė, an duonos nepasė́du Brs.
◊ ant kabliùko pasėdė́ti pabūti paskutinėje pabrolių ar pamergių poroje: Marcyt, aš tave prašysiu par mano veseliją ant kabliuko pasėdėt Sml.
\ sėdėti; apsėdėti; atsėdėti; dasėdėti; įsėdėti; išsėdėti; nusėdėti; pasėdėti; parsėdėti; persėdėti; prasėdėti; prisėdėti; susėdėti; užsėdėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • pasėdėti — vksm. Pasėdėję ei̇̃sime toliaũ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nusėdėti — 1. intr. ištverti sėdint, galėti sėdėti: Atsisėdau prie akėčių, negaliu nusėdėti – skauda šoną, ir gana Pc. Nenusėdžiu, nenubūvu, pati savęs nenuturiu Tvr. Negaliu nusėdėt, reik bėgt namo Gs. Kiba tau ašaka dygsta, ka nenusėdi?! Kt. Ko tu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakrošėti — intr. 1. pabūti, pasėdėti be darbo: Pakrošėk dar pas mus Lzd. Prašau senus už balto stalo krikštasuoly pakrošėti, mandrią rodą braukti JR18. | refl. K. 2. prk. pasėdėti kalėjime: Tegu kokią parą pakrošėtų – būt į sveikatą Br. krošėti; pakrošėti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patupėti — patupėti, pàtupi, ėjo intr. 1. K, NdŽ, KŽ, DŽ1 kiek tupėti, pabūti tupint, atsitūpus, pritūpus: Pàtupi priemenėj viščiukai Ktk. Gūžtoj patupi dieną kokią Kp. Atsitūpė pempė ant kupsto, patupėjo, pagalvojo, kad visai neblogai būtų lizdą susukus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsėdėti — tr. 1. Krč sėdint budėti (ppr. prie ligonio ir numirėlio): Apsėdėti ligonį, t. y. sarginti J. Lavoną apsėdėti, arba budėti J. Prašom ateit senelio apsėdėti, vakar pasimirė Skrb. Pryš smertį eidavo apsėdėti Pgr. Moterys išėjo nabašnyko apsėdėti Ps …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšerti — 1 apšerti, àpšeria, apšėrė tr. 1. R5, MŽ6, N, K, Rtr, NdŽ, KŽ visiems paduoti ėsti, apliuobti (gyvulius): Apšėriau gyvulius, apsiruošiau vìsa Pb. Tik apšert arkliai ir eit sau! Lp. Apšerkit karves ir grūskitės, kur norit Mlt. Apšėrei, pasgirdei …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atlašus — atlašùs, ì adj. (3b) 1. Ln, Pn, Sdb, Šln atsilošęs atgal, atloštas: Šitas dalgis atlašùs Vlkv. Padarė sėdynę labai ãtlašią, vos gali pasėdėti Kp. Čia tai atlašùs krėslas Pg. Šitų rogių atlašì pavaža Smal. atlašiaĩ adv.: Atlašiaĩ dalgė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsėdėti — Š 1. intr. praleisti laiką sėdint: Ana gi tris savaites atsėdėjo prie jos Dgp. Atsėdėjau vakarėlį už vieną mažą kieliškėlį KrvP(Vlk). | refl. prk.: Būs bulbės, atsisėdės savo laiką (pabuvusios žemėje, pradės dygti) Krtn. 2. refl. MŽ219, Ak, Š… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • blazgatyti — blazgãtyti, ija, ijo 1. intr. I, P, J, Ub negražiai kalbėti, pliaukšti, keikti: Kad paleis keikti, blazgãtyti, baugu klausyties Skd. Par daug blazgãtiji, dar jaunas tebesi Kal. Liaukis taip blazgãtijęs, gėda ir klausytis! Grg. | refl.: Kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bulė — bùlė sf. (2), bulė̃ (4) 1. J užpakalis, pasturgalis. 2. viena pasturgalio pusė, kulšė: Ant vienos bùlės užaugo skaudulys, nebgaliu pasėdėti Užv. Vaiko didelės bùlės Krkl. 3. adatos skylutė, ausis; žr. 1 bulis 2: Bulė̃ tokia maža, jog blogai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”